Jungtinių Tautų konvencija2018-08-08T17:43:39+00:00

Jungtinių Tautų Organizacijos Konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta

12 straipsnis

  1. Šalys imasi priemonių, kurias jos laiko būtinomis, dėl medžiagų, įrašytų į I ir II lenteles, ir naudojamų neteisėtai gaminant narkotines priemones ir psichotropines medžiagas, apsaugos, ir šiuo tikslu bendradarbiauja viena su kita.
  2. Jeigu Šalis ar Komitetas turi informaciją, kuri, jų nuomone, gali reikalauti kurią nors medžiagą įrašyti į I ir II lentelę, praneša Generaliniam sekretoriui ir pateikia informaciją, patvirtinančią žinias. Procedūra, išdėstyta šio straipsnio 2–7 punktuose, taip pat naudojama, jeigu Šalis ar Komitetas turi informaciją, pateisinančią kurios nors medžiagos, esančios I arba II lentelėje, išbraukimą arba medžiagos perrašymą iš vienos lentelės į kitą.
  3. Generalinis sekretorius pranešimą ir visas žinias, kurios, jo nuomone, yra susijusios su juo perduoda Šalims, Komisijai, ir, jeigu pranešimą dėl to atsiuntė Šalis, – Komitetui. Šalys savo pastabas dėl pranešimo kartu su visa papildoma informacija, kuri gali padėti Komitetui įvertinant ir Komisijai priimant sprendimus, praneša Generaliniam sekretoriui.
  4. Jeigu Komitetas, atsižvelgdamas į šios medžiagos teisėto panaudojimo apimtį, reikšmę ir įvairiapusiškumą, taip pat galimybę lengvai panaudoti alternatyvines medžiagas kaip teisėtiems tikslams, taip ir neteisėtam narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų gaminimui, mano, kad:
    a) medžiaga dažnai naudojama narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų neteisėtam gaminimui;
    b) narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų neteisėto gaminimo apimtys ir mastai sukelia rimtą pavojų gyventojų sveikatai arba socialines problemas, o tai duoda pagrindą imtis tarptautinio lygio priemonių.
    Komitetas praneša Komisijai šios medžiagos vertinimo rezultatus, įskaitant galimas pasekmes, įrašius ją į I arba II lenteles dėl teisėto naudojimo ir neteisėto gaminimo, taip pat rekomendacijas dėl kontrolės priemonių, jeigu įvertinant manoma, kad jos reikalingos.
  5. Komisija, įvertinusi Šalių pateiktas pastabas, Komiteto, kurio įvertinimas yra lemiamas, pastabas ir rekomendacijas nagrinėjant mokslo klausimus, taip pat įvertindama visus kitus liečiančius šį klausimą veiksnius, gali dviejų trečdalių jos narių balsų dauguma priimti sprendimą įrašyti medžiagą į I arba II lentelę.
  6. Apie kiekvieną Komisijos sprendimą, priimtą pagal šį straipsnį, Generalinis sekretorius praneša visoms valstybėms ir kitoms organizacijoms, kurios yra ir kurios turi teisę tapti šios Konvencijos narėmis, ir Komitetui. Toks sprendimas kiekvienai Šaliai pilnai įsigalioja po šimto aštuoniasdešimties dienų nuo tos datos, kai buvo išsiųstas pranešimas.
  7. a) Jeigu kuri nors Šalis atsiunčia prašymą šimto aštuoniasdešimties dienų laikotarpiu nuo pranešimo apie sprendimą, Komisijos sprendimai, priimti pagal šį straipsnį, gali būti peržiūrėti Taryboje. Prašymas peržiūrėti siunčiamas Generaliniam sekretoriui kartu su visa informacija, susijusia su šiuo klausimu, kuria remiantis siunčiamas prašymas.
    b) Prašymo kopijas ir informaciją dėl šio klausimo Generalinis sekretorius perduoda Komisijai, Komitetui ir visoms Šalims, siūlydamas devyniasdešimties dienų laikotarpiu pateikti savo pastabas. Visos gautos pastabos pateikiamos nagrinėti Tarybai.
    c) Komisijos sprendimą Taryba gali patvirtinti arba atšaukti. Pranešimas apie Tarybos sprendimą siunčiamas visoms valstybėms ir kitoms organizacijoms, kurios yra šios Konvencijos Šalys ir kurios turi teisę tokiomis būti, Komisijai ir Komitetui.
  8. a) Nepažeidžiant šio straipsnio 1 punkto nuostatų ir 1961 metų Konvencijos nuostatų, šiai Konvencijai su pataisymais ir 1971 metų konvencijai, Šalys imasi būtinų priemonių, kurios, jų nuomone, yra būtinos medžiagų, įrašytų į šios Konvencijos I ir II lenteles, gaminimo ir platinimo kontrolei.
    b) Šiuo tikslu Šalys gali:
    i) kontroliuoti visus asmenis ir įmones, gaminančias ir platinančias tokias medžiagas arba dalyvaujančias tokių medžiagų gamyboje ir platinime;
    ii) licencijų pagalba kontroliuoti įmones ir patalpas, kur gali būti vykdoma tokia gamyba ir platinimas;
    iii) iš turinčių licencijas įmonių reikalauti leidimo minėtoms operacijoms atlikti;
    iv) neleisti, kad pas gamintojus ir platintojus susikauptų didesnis medžiagų kiekis, negu reikalinga normaliai veiklai, atsižvelgiant į rinkos konjuktūrą.
  9. Medžiagų, įrašytų į I ir II lenteles, atžvilgiu kiekviena Šalis imasi tokių priemonių:
    a) siekiant išaiškinti įtartinus sandėrius, sukuria ir palaiko medžiagų, įrašytų į I ir II lenteles, tarptautinės prekybos monitoringo sistemą. Šios monitoringo sistemos naudojamos glaudžiai bendraujant su gamintojais, importuotojais, eksportuotojais, didmeninės prekybos atstovais, kurie informuoja kompetentingus organus apie įtartinus sandėrius ir užsakymus;
    b) užtikrina bet kurių medžiagų, įrašytų į I ir II lenteles, jeigu yra įtikinami įrodymai, kad jos skirtos kurioms nors narkotinėms priemonėms arba psichotropinėms medžiagoms neteisėtai gaminti, paėmimą;
    c) jeigu yra pagrindo manyti, kad kurios nors medžiagos, įrašytos į I arba II lenteles, importas, eksportas arba tranzitas vykdomas siekiant neteisėtai gaminti narkotines priemones arba psichotropines medžiagas, kuo greičiau praneša suinteresuotų Šalių kompetentingiems nacionaliniams organams, informuojant apie mokėjimui skirtas lėšas arba kitus pagrindinius elementus, teikiančius pagrindą padaryti tokią išvadą;
    d) reikalauja, kad importuojamos ir eksportuojamos medžiagos būtų atitinkamai paženklintos, būtų reikiami dokumentai. Tokiuose komerciniuose dokumentuose, kaip sąskaitos-faktūros, krovinių deklaracijos, muitinių, transporto ir kituose krovinio dokumentuose, turi būti nurodyti importuojamų, eksportuojamų medžiagų, nurodytų I arba II lentelėje, pavadinimai, kiekiai ir importuotojo, eksportuotojo arba gavėjo, jeigu toks yra, adresas;
    e) užtikrina, kad dokumentai, paminėti šio punkto d papunktyje, būtų saugomi ne mažiau kaip dvejus metus ir galėtų būti pateikti kompetentingų nacionalinių organų inspektavimui.
  10. a) Papildomai prie 9 punkto nuostatų ir remiantis suinteresuotos Šalies prašymu, nusiųstu Generaliniam sekretoriui, kiekviena Šalis, iš kurios teritorijos bus eksportuojama kuri nors medžiaga, įrašyta į I lentelę, užtikrina, kad iki eksportavimo jos kompetentingi organai pateiktų importuojančios Šalies kompetentingiems organams tokią informaciją:
    i) pavadinimą ir adresą importuotojo ir eksportuotojo bei gavėjo, jeigu toks yra;
    ii) medžiagos, įrašytos į I lentelę, žymėjimą;
    iii) eksportuojamos medžiagos kiekį;
    iv) numatomas įvežimo punktas ir numatoma išsiuntimo data;
    v) bet kurią informaciją, kuri numatyta Šalių tarpusavio susitarime.
    b) Šalis gali imtis griežtesnių kontrolės priemonių, negu numatytos šiame punkte, jeigu ji mano, kad tai yra tikslinga arba būtina.
  11. Jeigu viena Šalis teikia kitai Šaliai informaciją pagal šio straipsnio 9 ir 10 punktus, tai Šalis, teikianti tokią informaciją, gali pareikalauti, kad ją gaunanti Šalis išsaugotų kiekvienos prekybinės, dalykinės, komercinės arba profesinės paslapties ar prekybinės operacijos konfidencialumą.
  12. Kiekviena Šalis kasmet teikia Komitetui jo pateiktame blanke numatyta forma bei nustatyta tvarka tokią informaciją:
    a) apie konfiskuotų medžiagų, įrašytų į I ir II lenteles, kiekius ir, kai tai yra žinoma, apie jų kilmę;
    b) apie kiekvieną medžiagą, neįrašytą į I arba II lentelę, kuri, pagal turimus duomenis, buvo naudojama neteisėtai gaminant narkotines priemones arba psichotropines medžiagas, ir kuri, Šalies nuomone, kelia pakankamai rimtą problemą, reikalaujančią Komiteto dėmesio;
    c) apie medžiagų nutekėjimo ir neteisėto gaminimo būdus.
  13. Apie šio straipsnio įvykdymą Komitetas kiekvienais metais praneša Komisijai, ir Komisija periodiškai tikrina I ir II lentelių adekvatumą ir atitikimą.
  14. Šio straipsnio nuostatai netaikomi nei farmaceptiniams preparatams, nei kitiems preparatams, į kurių sudėtį įeina medžiagos, įrašytos į I ir II lentelę, kurių sudėtis tokia, kad šios medžiagos negali būti lengvai panaudojamos arba išskiriamos turimomis priemonėmis.

13 straipsnis

Šalys imasi priemonių, kurios, jų nuomone, yra būtinos, kad nebūtų prekiaujama medžiagomis ir įrengimais, kad jos nebūtų grobstomos narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų neteisėtam gaminimui, ir šiuo tikslu bendradarbiauja viena su kita.

I lentelė II lentelė
Lizergo rūgštis Acto rūgšties anhidridas
Pseudoefedrinas Antranilo rūgštis
1-fenil-2-propanonas Acetonas
Ergometrinas Priperidinas
Ergotaminas Etileteris
Efedrinas Fenilacto rūgštis
Visų lentelėje išvardytų medžiagų druskos, kai jų susidarymas yra įmanomas. Visų lentelėje išvardytų medžiagų druskos, kai jų susidarymas yra įmanomas.