Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
Rekomendacijos dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 p. taikymo (prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo)
//Rekomendacijos dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 p. taikymo (prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo)

Rekomendacijos dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 p. taikymo (prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo)

Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 18 str. 9 p. nustato savivaldybės tarybai diskrecijos teisę:

  1. riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais,
  2. nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais (įsigaliojo nuo 2018-01-01),
  3. neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Minėtos savivaldybės teisės įgyvendinimas sukelia ūkio subjektams tam tikras teisines pasekmes. Neretai tokio pobūdžio sprendimai skundžiami teismui. Departamentas, apibendrindamas teismų praktiką bei siekdamas padėti savivaldybėms tinkamai pasinaudoti savo diskrecijos teise, pateikia šias rekomendacijas:

  • Savivaldybės priimtas dokumentas, kuriuo ūkio subjektui ribojamas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, yra individualus administracinis aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (pvz., 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2014, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013 ir kt.).
  • Viešojo administravimo subjektas savivaldybė privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.
  • Motyvacijos nebuvimas sprendime yra esminis norminio akto trūkumas. Tačiau LVAT nurodė, kad esminiu trūkumu nelaikytų, jei motyvacija atsispindėtų sprendimą lydinčiuose dokumentuose, kaip pvz. sprendimo aiškinamasis raštas.
  • Iniciatyva yra gyventojų, bendruomenių, policijos pasiūlymai, ne savivaldybės.
  • Kartu pažymėtina, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje minima informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, o savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atskiru atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas. Visada privalo būti aptarta faktinė nagrinėjama situacija tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą vienu ar kitu paros metu. Ši prievolė sietina su VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2013 m. liepos 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog VAĮ 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007 ir kt.). Iš to seka, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.
  • Savivaldybės sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis.
  • Priimant sprendimą AKĮ 18 straipsnio 9 dalies dispozicijoje reikia nustatyti viešojo intereso pažeidimą. AKĮ įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015).
  • Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką taikant AKĮ 18 straipsnio 9 dalį, bylose Nr. A261-517/2009, Nr. A756-1047/2009 yra akcentavęs, kad minėta teisės norma neįpareigoja savivaldybės nustatyti ir ištirti atitinkamus teisės pažeidimus kaip prielaidą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką; priimdama sprendimus, ji gali atsižvelgti kad ir į vieną iš įstatyme nurodytų aplinkybių. Savivaldybės, priimdamos sprendimą dėl laiko ribojimo, turi siekti pozityvių visuomeninių tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos.
  • Policijos komisariato siūlymas nėra privalomas savivaldybei ir ji turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-305/2009, 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011, 2009 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1223/2009). Policijos komisariato pateikta informacija turi būti susieta su konkrečia prekybos vieta ir ten nustatomais pažeidimais. Viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013).
  • Viešojo intereso pažeidimo nustatymui reikšmės gali turėti konkretūs pareiškėjo, jo darbuotojų padaryti pažeidimai, su pareiškėjo prekybos vieta susiję faktai, kuriuos lėmė naktinė prekyba alkoholiniais gėrimaisbesibūriuojantys neblaivūs ir agresyviai nusiteikę asmenys šalia šių prekybos vietų, vartojami alkoholiniai gėrimai, niokojamas ar gadinamas šalia esančių įstaigų, gyventojų turtas, šiukšlinama aplinka. Taip pat reikšmingos aplinkybės galėtų būti konkretūs duomenys apie įvykdytas nusikalstamas veikas, grėsmes viešajai tvarkai ar rimčiai, aplinkinių, prekybos vietos darbuotojų saugumui ar kitokius Administracinių nusižengimų kodekse numatytus teisės pažeidimus, prekybininko alkoholiniais gėrimais nesąžininga veikla, konkrečios negatyvios pasekmės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, kitos įvairaus pobūdžio problemos, kurios tiesiogiai lėmė būtent konkreti vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais.
  • Jei sprendime argumentuojama, kad vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais nakties metu, prekybos vietoje tiesiogiai nulėmė policijos raštuose nurodytus teisėtvarkos pažeidimus, tai, kad pažeidimai buvo nakties metu turi atsispindėti policijos pateiktoje medžiagoje. Tokiu būdu daryti išvadą apie pakitusią viešosios rimties ir tvarkos ar bendrą kriminogeninę situaciją ginčo prekybos vietų prieigose ryšium su prekyba alkoholiniais gėrimais ne tik nakties, bet ir dienos metu, nėra pagrindo.
  • Viešojo intereso pažeidimo tyrimui reikšmingi gyventojų nusiskundimai dėl konkrečios prekybos vietos veiklos.
  • Bendruomenių nuomonė turi būti pareikšta iki savivaldybės sprendimo priėmimo, jeigu ja remiamasi.
  • Įvertinus teismų praktiką, matyti, jog sprendžiant, ar prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai yra pateisinami, be kita ko, atsižvelgiama į įvairių valstybės institucijų poziciją, nustatytų pažeidimų intensyvumą, pobūdį, trukmę bei pavojingumą visuomenei, šių pažeidimų sąsajas su atitinkamo ūkio subjekto veikla, prekybos vietą, gyventojų skundus, analogiškus savivaldybės sprendimus dėl konkurentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-305/2009; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį Nr. A492-2799/2011; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011; 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012).
  • Nesant gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų nuomonių, policijos komisariatų – pasiūlymų, susijusių su būtent pareiškėjo veikla, LVAT vertinimu, laikytina, jog šiuo atveju AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos elgesio taisyklės taikymą suponuojančios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos.
  • Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz., 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2144/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2062-502/2015; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1989-502/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-146/2015; 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2033-662/2015; 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2153-624/2015).
  • Vadovaujantis AKĮ 18 str. 9 d. savivaldybės priimtas sprendimas nelaikytina ekonomine sankcija, o veikiau prevencinė priemonė, siekiant kontroliuoti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais. Skundo pateikimas teismui automatiškai nesustabdo šios prevencinės priemonės galiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-768/2012).
  • Savivaldybei apribojus įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, įmonė privalo šio apribojimo laikytis nuo sužinojimo apie jį, t. y. gavusi rašytinį pranešimą iš savivaldybės. Svarbu paminėti, kad nors įmonė nėra gavusi rašytinio pranešimo, tačiau neabejotinai apie laiko apribojimą žino, šios pareigos nevykdymą negali pateisinti informavimo tvarkos trūkumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2424-261/2019).
2019-07-17T11:44:45+03:00

About the Author: